Sutvirtinimas

Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą (KBK), Prieiga internete: http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N14D5D.html [žiūrėta 2015 09 22], pagal Kanonų teisės kodeksas – Codex iuris canonici (CIC), Lietuvos vyskupų konferencija, Vilnius, 2012 bei pagal Lietuvos Vyskupų Konferencija. Vaikų ir jaunuolių rengimo Atgailos, Eucharistijos Ir Sutvirtinimo sakramentams gairės, „Bažnyčios žinios“. 2014 / Nr. 11.

 

Sutvirtinimo sakramentas drauge su Krikštu ir Eucharistija yra „į krikščionybę įvedantys sakramentai“, kurių vienybę privalu išsaugoti. [...] „Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą.“ (KBK, 1285)

 

Sutvirtinimo ženklai ir apeigos

 

Du dalykai svarbiausi šio sakramento apeigose: patepimo ženklas ir tai, ką patepimas palieka bei įspaudžia, būtent, dvasinis anstpaudas. (KBK, 1293)

 

Tuo patepimu sutvirtinamasis gauna „žymę“, Šventosios Dvasios antspaudą. (KBK, 1295)

 

Sutvirtinimo apeigos

 

Svarbus veiksmas, kuris atliekamas prieš sutvirtinimo apeigas, bet tam tikra prasme joms priklauso, yra šventosios krizmos pašventinimas. Didįjį Ketvirtadienį per krizmos Mišias vyskupas pašventina šventąją krizmą visai savo vyskupijai. (KBK, 1297)

 

Kai Sutvirtinimas teikiamas atskirai nuo Krikšto, kaip tai daroma Romos apeigose, sakramento liturgija prasideda Krikšto pažadų atnaujinimu ir sutvirtinamųjų tikėjimo išpažinimu. Taigi aiškiai matyti, kad Sutvirtinimas yra Krikšto tęsinys. Kai krikštijamas suaugęs žmogus, jis tuoj pat yra sutvirtinamas ir dalyvauja Eucharistijoje. (KBK, 1298)

 

Romos apeigose vyskupas ištiesia rankas virš sutvirtinamųjų; tas gestas nuo apaštalų laikų yra Šventosios Dvasios dovanos ženklas. Drauge vyskupas meldžia išlieti Šventąją Dvasią. (KBK, 1299)

 

Po to eina esminė sakramento apeiga. Lotynų apeigose „Sutvirtinimo sakramentas teikiamas patepant šventąja krizma kaktą, uždedant ranką ir tariant žodžius: 'Accipe signaculum doni Spiritus Sancti' ('Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą')“. (KBK, 1300)

 

Taikos pabučiavimas, kuriuo užbaigiamos sakramento apeigos, išreiškia ir parodo bažnytinę bendrystę su vyskupu ir visais tikinčiaisiais. (KBK, 1301)

 

Sutvirtinimo padariniai

 

Todėl Sutvirtinimas padidina ir pagilina Krikšto malonę:

— juo mumyse giliau įsišaknija dieviškoji įvaikystė, kuri mums leidžia tarti „Aba, Tėve!“ (Rom 8, 15);

— jis mus tvirčiau suvienija su Kristumi;

— jis padaugina mumyse Šventosios Dvasios dovanų;

— jis tobuliau sujungia mus su Bažnyčia;

— jis suteikia mums ypatingos Šventosios Dvasios jėgos, kad kaip tikri Kristaus liudytojai žodžiais ir darbais skleistume ir gintume tikėjimą, drąsiai išpažintume Kristaus vardą ir niekada nesigėdytume Kryžiaus:

Todėl atsimink, kad gavai dvasinį antspaudą, išminties ir supratimo dvasią, patarimo ir tvirtumo dvasią, žinojimo ir maldingumo dvasią, šventos baimės dvasią, ir sergėk, ką esi gavęs. Dievas Tėvas tave paženklino, Viešpats Kristus tave sutvirtino ir Tavo širdžiai suteikė Dvasią kaip laidą. (KBK, 1303)

 

Sutvirtinimas, kaip ir juo atbaigiamas Krikštas, teikiami tik vieną kartą. Sutvirtinimas iš tikrųjų įspaudžia sieloje neišdildomą dvasinę žymę, „charakterį“; tai ženklas, kad Jėzus Kristus pažymi krikščionį savo Dvasios antspaudu, duodamas jam iš aukštybių jėgos būti Jo liudytoju. (KBK, 1304)

 

Kas gali būti sutvirtinamas?

 

Sutvirtinimo sakramentą gali ir privalo gauti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas asmuo. (KBK, 1306)

 

Pagal Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2014 m. išleistas „Vaikų ir jaunuolių rengimo Atgailos, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams gaires“: „Sutvirtinimo sakramentui rengiami  pakrikštyti  ir Pirmąją Komuniją priėmę jaunuoliai, kurie jau yra  sulaukę 14 metų o Sutvirtinimo sakramentas teikiamas turintiems 15 metų, jei vietos ordinaras nenustato kitaip“, bet „esant mirties pavojui, reikia sutvirtinti vaikus, net nesulaukusius to amžiaus“. (KBK, 1307)

 

Norint gauti Sutvirtinimo sakramentą, reikia būti pašvenčiamos malonės būklėje. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, tam pasirengus Atgailos sakramentu. O intensyvesnė malda turi nuteikti nuolankiai ir paslankiai priimti Šventosios Dvasios jėgą ir malones. (KBK, 1310)

 

Sutvirtinimo globėjas/globėja („kūminai“)

 

Sutvirtinamiesiems, kaip ir krikštijamiesiems dera tikėtis dvasinės Sutvirtinimo globėjo arba globėjos paramos. Būtų gera, kad krikštatėviai ir Sutvirtinimo globėjai būtų tie patys asmenys: tai stipriau pabrėžtų abiejų sakramentų vienybę. (KBK, 1311). CIC kan. 892 nurodo, kad sutvirtinimo globėjo/globėjos pareiga – pasirūpinti, kad sutvirtintasis elgtųsi kaip autentiškas Kristaus liudytojas ir ištikimai vykdytų iš šio sakramento išplaukiančius įpareigojimus.

 

CIC kan. 893 bei kan. 874 nurodo sąlygas, kurias turi atitikti sutvirtinimo tėvas ar motina: a) turi būti pasirinktas/a paties sutvitinamojo, jo tėvų ar teisėtų globotinių, arba, tokių nesant, klebono ar sutvirtinimo teikėjo; pasirinkti sutvirtinimo globėjai turi suvokti savo kaip sutvirtinimo globėjų pareigas bei turėti intenciją jas išpildyti; sutvirtinimo globėjai turi turėti bent 16 metų, būti katalikai, priėmę šventąją Eucharistiją bei Sutvirtinimą, gyvenantys pagal tikėjimą bei pagal tuo metu priimamas pareigas, nevaržomi kokios nors teisėtai uždėtos kanoninės bausmės bei nesantys sutvirtinamojo tėvas ar motina.

 

Kaip pasirinkti sutvirtinimo vardą?

 

Pasirenkamas kurio nors Katalikų Bažnyčios paskelbto šventuoju vardą. Šis šventasis/oji bus sutvirtintam pavyzdžiu, pamokančiu kasdienybėje liudyti Dievą ir mylėti šalia esantį žmogų. Šventojo vardas taip pat primena, jog krikščionis tikėjimo kelionėje yra palydimas ir palaikomas Dangaus šventųjų.

 

Renkantis šventojo vardą galima pasinaudoti „Liturginio maldyno“ šventųjų vardų rodykle.

 

Sutvirtinimo teikėjas

 

Lotynų apeigose ordinarinis sutvirtinimo teikėjas yra vyskupas. Nors būtinu atveju vyskupas ir gali įgalioti kunigus teikti Sutvirtinimo sakramentą, vis dėlto jį teikti dera jam pačiam, nepamirštant, kad kaip tik dėl to sutvirtinimas ir buvo laiko atžvilgiu atskirtas nuo krikšto. Vyskupai yra apaštalų įpėdiniai, jie yra gavę Šventimų sakramento pilnybę. Kai Sutvirtinimo sakramentą teikia jie patys, aiškiai parodoma, kad tas sakramentas padeda jį gaunančius glaudžiau suvienyti su Bažnyčia, su jos apaštalinėmis ištakomis ir jos pasiuntinybe liudyti Kristų. (KBK, 1313)

 

Krikščioniui esant mirties pavojuje, Sutvirtinimo sakramentą jam gali suteikti kiekvienas kunigas. Bažnyčia nori, kad nė vienas, net ir mažiausias, jos vaikas neišeitų iš šio pasaulio Šventosios Dvasios neištobulintas Kristaus pilnatvės dovana. (KBK, 1314)

 

MALDA ŠVENTAJAI DVASIAI (iš maldaknygės)

 

Ateik, Šventoji išminties Dvasia, atverk mūsų sieloms dangus paslaptis, jų begalinę didybę, galingumą ir grožį. Mokyk mus mylėti Tave labiau už visus žemės turtus, džiaugsmus ir malonumus.  Ateik, palaimintoji supratimo Dvasia, apšviesk mūsų mintis, kad teisingai suprastume gilias Apreiškimo tiesas ir, žemės gyvenimui pasibaigus, būtume verti gėrėtis nuostabiąja Švenčiausiosios Trejybės vienybe.  Ateik, Šventoji patarimo Dvasia, vesk ir saugok mus, kad visuomet vykdytume Tavo valią. Patrauk mūsų širdis, nukreipk nuo blogo, vesk mus tiesiu įsakymų keliu į amžinybę, be kurios niekur savo laimės nesurasime.  Ateik, Šventoji tvirtumo Dvasia, sutvirtink mūsų sielas kiekviename sunkume ir priešingume, stiprink kiekvieną gerą mūsų pastangą. Sustiprink silpnas mūsų jėgas, suteik drąsos kovoje su kliūtimis, siekiant tobulumo, kad nebūtume atskirti nuo Tavęs, mūsų Dievo, nuo paties didžiausio Gėrio ir Grožio.  Ateik, Šventoji žinojimo Dvasia, kad suprastume dangaus Tėvo valią. Parodyk pasaulio niekingumą ir padėk, kad viskuo naudotumės vien Dievo garbei ir savo išganymui, kad pro viską matytume ir Tavo atpildą amžinybėje.  Ateik, Šventoji maldingumo Dvasia, užvaldyk mūsų širdis, palenk jas tikėti Tavo meile, kad visa širdimi ieškotume Tavęs ir rastume Tave, savo tikrąjį džiaugsmą.  Ateik, Šventoji Dievo pagarbos ir baimės Dvasia, perimk visą mūsų būtybę, kad visuomet turėtume prieš akis Tavo teismą ir vengtume visko, kas Tave įžeidžia, – kad taptume verti pasirodyti Tavo dieviškosios didybės akivaizdoje ir dalyvauti Tavo begalinėje laimėje. Amen.